Popieþiaus Benedikto XVI þinia 2006 m. Misijø sekmadienio proga
 
 Brangûs broliai ir seserys!

1. Pasaulio misijø sekmadienis, kurá ðvæsime spalio 22 d., ðiais metais teikia mums progà apmàstyti temà „Artimo meilë – misijos siela“. Jei misija á artimo meilæ nekrypsta, jei, vadinasi, ji nekyla ið gilaus dieviðkosios meilës akto, jai gresia pavojus bûti susiaurintai iki grynai filantropinës ir socialinës veiklos. Tuo tarpu Evangelijos patyrimo ir skelbimo ðerdis yra Dievo meilë kiekvienam þmogui, ir visi, kurie jà priima, savo ruoþtu tampa ðios meilës liudytojais. Dievo meilë, dovanojanti pasauliui gyvybæ, yra meilë, padovanota mums Jëzuje, iðganymo Þodyje, tobulame dangiðkojo Tëvo gailestingumo paveiksle. Todël iðganymo þinià galima gerai apibendrinti evangelisto Jono þodþiais: „Dievo meilë pasireiðkë mums tuo, jog Dievas atsiuntë á pasaulá savo viengimá Sûnø, kad mes gyventume per já“ (1 Jn 4, 9). Prisikëlæs Jëzus patikëjo apaðtalams uþduotá skelbti þinià apie ðià meilæ, ir apaðtalai, Sekminiø dienà vidujai perkeisti Šventosios Dvasios galia, ëmë liudyti mirusá ir prisikëlusá Vieðpatá. Nuo tada Baþnyèia tæsia ðià misijà, kuri visiems tikintiesiems yra bûtina ir nuolatinë pareiga.

2. Tad kiekviena krikðèioniðkoji bendruomenë paðaukta skelbti Dievà, kuris yra meilë. Á ðá pagrindiná mûsø tikëjimo slëpiná iðsamiau pasigilinau enciklikoje Deus caritas est. Savo meile Dievas perskverbia visà kûrinijà ir þmonijos istorijà. Ið Dievo rankø þmogus iðriedëjo kaip meilës iniciatyvos vaisius. Taèiau vëliau nuodëmë aptemdë jo dieviðkàjá paveikslà. Apgauti piktojo, pirmieji protëviai Adomas ir Ieva paþeidë pasitikëjimu grástà santyká su savo Vieðpaèiu ir pasidavë piktojo, pasëjusio átarimà, kad Vieðpats esàs prieðininkas ir norás apriboti jø laisvæ, gundymui. Taip jie save paèius iðkëlë á pirmà vietà neuþsitarnaujamos dieviðkosios meilës atþvilgiu, bûdami ásitikinæ, kad taip teigia savo valios laisvæ. Dël to jie galiausiai neteko savo pirmapradës laimës ir patyrë, koks kartu yra nuodëmës ir mirties liûdnumas. Taèiau Dievas jø nepaliko ir paþadëjo jiems bei jø palikuonims iðganymà, ið anksto paskelbdamas, jog atsiøsiàs savo viengimá Sûnø, Jëzø, kuris, atëjus metui, apreikð jo tëviðkà meilæ, gebanèià ið blogio ir mirties vergijos atpirkti kiekvienà þmogiðkàjà bûtybæ. Todël Kristuje mums buvo suteiktas nemirtingas gyvenimas, Trejybës gyvenimas. Kristaus, paklydusios avies nepaliekanèio Gerojo Ganytojo, dëka visø laikø þmonës turi galimybæ áþengti á bendrystæ su Dievu, gailestinguoju Tëvu, pasirengusiu vël á savo namus priimti sûnø palaidûnà. Stebinantis ðios meilës þenklas yra kryþius. Kristaus mirtimi ant kryþiaus – raðiau enciklikoje Deus caritas est – „Dievas atsigræþia prieð save patá, atiduodamas save, kad pakeltø ir iðgelbëtø þmogø – tai pati didþiausia meilë. <...> Bûtent ten ðià tiesà galima pamatyti. Ir pradedant nuo to apibrëþtina, kas yra meilë. Pradëdamas nuo þvilgsnio á tai, krikðèionis atranda savo gyvenimo ir meilës takà“ (12).

3. Savo kanèios iðvakarëse Vakarienës kambaryje Paschos ðvæsti susirinkusiems mokiniams Jëzus kaip testamentà paliko „naujà meilës ástatymà – mandatum novum“: „Að jums tai ásakau: vienam kità mylëti!“ (Jn 15, 17). Broliðka meilë, kurios Vieðpats praðo savo „draugø“, kyla ið tëviðkos Dievo meilës. Apaðtalas Jonas sako: „Kiekvienas, kuris myli, yra gimæs ið Dievo ir paþásta Dievà“ (1 Jn 4, 7). Tad norint mylëti taip, kaip myli Dievas, bûtina gyventi jame ir juo: Dievas yra þmogaus pirmutiniai „namai“, ir tik kas jame gyvena, dega dieviðkosios meilës ugnimi, gebanèia „uþdegti“ pasaulá. Argi tai nëra Baþnyèios misija visais laikais? Taigi nesunku suprasti, kad tikrasis misionieriðkasis uþsidegimas, prioritetinë baþnytinës bendruomenës pareiga, susijæs su iðtikimybe dieviðkajai meilei, ir tai galioja kiekvienam pavieniam krikðèioniui, kiekvienai vietinei bendruomenei, dalinëms Baþnyèioms ir visai Dievo tautai. Bûtent ðios bendrosios misijos suvokimas teikia jëgø dosniai imtis þmogiðkojo ir dvasinio skatinimo darbø, liudijanèiø, kaip enciklikoje Redemptoris missio raðë mylimasis Jonas Paulius II, „bet kurios misionieriðkosios veiklos sielà – meilæ, kuri yra ir lieka misijos varomoji jëga ir kartu vienintelis kriterijus kà nors daryti ar nedaryti, kà nors keisti ar iðlaikyti. Ji yra visà veiklà kreipiantis principas ir tikslas, á kurá ji turi orientuotis. Kas daroma dairantis á meilæ arba ákvëpus meilei, niekada nëra menka ir visada gera“ (60). Tad bûti misionieriumi reiðkia mylëti Dievà visa savo savastimi ir prireikus atiduoti uþ já ir savo gyvybæ. Kiek daug kunigø, vienuoliø ir pasaulieèiø meilæ jam ir mûsø laikais paliudijo iðkiliausiu bûdu – kankinyste! Bûti misionieriumi – tai, kaip gerajam samarieèiui, imtis visø þmoniø vargø, pirmiausiai neturtingiausiøjø bei labiausiai stokojanèiøjø, nes, kas myli Kristø ðirdimi, tas nesiekia ágyvendinti savanaudiðkø interesø, bet ieðko Tëvo ðlovës ir artimo gerovës. Èia glûdi apaðtaliðkos misijinës veiklos, perþengianèios sienas ir kultûras, pasiekianèios tautas ir plintanèios iki atokiausiø pasaulio kraðtø, vaisingumo paslaptis.

4. Brangûs broliai ir seserys, Pasaulio misijø sekmadienis tebûna jums naudinga proga vis geriau suvokti, kad liudyti meilæ, misijos sielà, privalu visiems. Tarnavimas Evangelijai neturi bûti pavienio asmens nuotykis, tai laikytina bendra kiekvienos bendruomenës pareiga. Šalia stovinèiøjø evangelizacijos forpostuose – èia, kupinas dëkingumo, galvoje turiu misionierius ir misionieres – prie Dievo karalystës þemëje skleidimo ávairiopai malda ir bendradarbiavimu prisideda daugelis kitø – vaikø, jaunuoliø, suaugusiøjø. Linkëtina, kad tokiø bendrø pastangø vis daugëtø. Mielai pasinaudodamas ðia proga, dëkoju Tautø evangelizacijos kongregacijai ir popieþiðkosioms misijø draugijoms, su pasiaukojimu visose pasaulio dalyse koordinuojanèioms pastangas remti veiklà tø, kurie yra prieðakinëse misionieriðkosios veiklos gretose. Švenèiausioji Mergelë Marija, savo buvimu kryþiaus papëdëje ir malda Aukðtutiniame kambaryje veikliai prisidëjusi prie baþnytinës misijos iðtakø, teremia jø darbà ir tepadeda krikðèionims vis labiau gebëti mylëti, idant jie dvasinio gyvenimo iðtroðkusiame pasaulyje taptø gyvojo vandens ðaltiniais. To ið visos ðirdies linkëdamas, visiems teikiu savo palaiminimà.

Vatikanas, 2006 m. balandþio 29 d.

BENEDICTUS PP. XVI
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt